Kaliojo ketaus kietumo reikalavimai

Kalusis ketus yra tokia ketaus rūšis, plačiai naudojama įvairiose pramonės šakose dėl puikių mechaninių savybių, tokių kaip didelis stiprumas, kietumas ir atsparumas dilimui. Tačiau kaliojo ketaus kietumas taip pat yra svarbus veiksnys, turintis įtakos jo veikimui. Šiame straipsnyje aptarsime kaliojo ketaus kietumo reikalavimus.

Kietumas yra medžiagos atsparumo deformacijai, įbrėžimams ar įbrėžimams matas. Kaliojo ketaus atveju kietumą daugiausia lemia medžiagos mikrostruktūra, kuriai įtakos turi cheminė sudėtis ir liejimo procesas. Labiausiai paplitęs metodas kaliojo ketaus kietumui matuoti yra Brinelio kietumo testas, kurio metu apkraunama sferinė įduba ir išmatuojamas susidariusio įdubimo skersmuo.

Kaliojo ketaus kietumo reikalavimai priklauso nuo konkrečios paskirties ir norimų eksploatacinių savybių. Paprastai kaliojo ketaus minimalus kietumas turi būti 180 HB (Brinelio kietumas), kad būtų užtikrintas tinkamas stiprumas ir atsparumas dilimui. Tačiau kai kurioms programoms gali prireikti didesnių kietumo verčių, pvz., 220 HB ar net 260 HB, kad atitiktų našumo reikalavimus.

Kaliojo ketaus kietumas gali būti reguliuojamas reguliuojant cheminę sudėtį ir liejimo procesą. Pavyzdžiui, padidinus anglies kiekį, gali padidėti kietumas, bet taip pat gali sumažėti plastiškumas ir kietumas. Kita vertus, pridedant legiravimo elementų, tokių kaip chromas, molibdenas ar nikelis, gali pagerėti ir kietumas, ir kietumas. Liejimo procesas taip pat gali turėti įtakos mikrostruktūrai ir gaunamam kietumui, pavyzdžiui, aušinimo greičiui, formos medžiagai ir pylimo temperatūrai.

Kaliojo ketaus kietumo reikalavimai priklauso nuo konkrečios paskirties ir norimų eksploatacinių savybių. Daugeliu atvejų rekomenduojamas minimalus 180 HB kietumas, tačiau sudėtingesnėmis sąlygomis gali prireikti didesnių verčių. Kietumą galima reguliuoti reguliuojant cheminę sudėtį ir liejimo procesą, tačiau jis turi būti subalansuotas su kitomis mechaninėmis savybėmis, kad būtų užtikrintas optimalus veikimas.